2018.10.25

Psichiatras Richard Friedman paaiškino, kaip atsirado mitas apie padidėjusį paauglių dirglumą, kai jie naudojasi išmaniaisiais telefonais.

Šiandien daug kalbama apie tai, kad šiuolaikinės skaitmeninės technologijos daro įtaką paaugliams, dėl ko jie tampa dirglūs, nervingi ir nesusikaupę. Bet nepanikuokite, tiesą sakant, viskas nėra taip blogai.

Nepaisant pranešimų apie amerikiečių paauglių nerimo atsiradimo augimą, pas mus praktiškai nėra tokios epidemijos požymių. Psichikos sutrikimų tyrimas tarp jaunų žmonių buvo atliktas 

daugiau nei prieš dešimt metų.

Yra keletas apklausų, rodančių apie nerimo padidėjimą jaunimo tarpe, tačiau jos remiasi duomenimis, gaunamais iš pačių paauglių ar jų tėvų. Tuo pačiu metu ligų procentas paprastai yra pervertintas, nes respondentai pastebi lengvus, o ne kliniškai reikšmingus simptomus.

Kodėl atsirado teiginys, kad paaugliai tampa vis nervingesni? Galbūt šios ataskaitos yra pirmieji epidemiologinių tyrimų požymiai. Arba nerimas išaugo tik tose demografinėse grupėse, kuriom skiriamas didesnis žiniasklaidos dėmesys. Bet labiausiai tikėtina, kad nerimo epidemija yra tik mitas. Labai smalsu, kodėl daugelis tuo patikėjo.

Manau, priežastis yra ta, kad tėvus įkvėpė skaitmeninės technologijos neigiama idėja. Yra plačiai paplitusi nuomonė, kad išmanieji telefonai, kompiuteriniai žaidimai ir kt. yra žalingi neurologijos ir psichologijos požiūriu.

Richard Friedman

Jei tikėti tuo, atrodytų suprantama, kad karta, auganti technologijų apsuptyje yra pasmerkta psichologinėms problemoms. Šis abejotinas įsitikinimas grindžiamas keliais tyrimais, kurie turi rimtų trūkumų.

Kai kurie pažymi ryšį 

tarp elektroninių įrenginių ir sumažėjusio psichologinės gerovės lygio. Tačiau tai kalbama ne apie priežastis, o tik apie dviejų reiškinių tarpusavio ryšį. Gali būti, kad neramesni ir nelaimingi paaugliai dažniau siekia telefono, norėdami užmiršti nemalonias emocijas.

Kiti tyrėjai magnetinio rezonanso vaizdo pagalba ištyrė jaunų žmonių smegenis, kurie priklausomi nuo video žaidimų ir pastebėjo 

mikrostruktūrinius pokyčius. Tačiau vėl neaišku, ar tai yra internetu piktnaudžiavimo rezultatas, ar ankstesnis rizikos veiksnys.

Taip pat yra teiginys, kad išmanieji telefonai kelia priklausomybę, kaip ir narkotikai. Labiausiai tikėtina, kad tai buvo dėl MR tyrimų, kurie parodė, 

kad vaikams, turintiems priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, yra aktyvuojama apdovanojimų sistema, kai rodomi vaizdai iš žaidimų. Bet tai nenuostabu.

Jei nuskanuoti jūsų smegenis, rodant tai kas domina jus, pavyzdžiui, šokoladą ar pinigus, jūsų apdovanojimo sistema taip pat užsidegs, kaip Kalėdų eglutė. Tačiau tai nereiškia, kad esate priklausomas nuo minėtų dalykų.

Richard Friedman

Svarbesnis klausimas yra, ar tikrai skaitmeninės technologijos sukelia negrįžtamus smegenų pokyčius, pavyzdžiui, kaip narkotinės medžiagos. Tam pritarti negalima, nes yra labai mažai duomenų. Teko matyti alkoholikų, kuriems pasireiškė savęs sunaikinimo sindromas, keliantis grėsmę jų gyvybei. Tačiau niekada neteko girdėti apie skubios pagalbos skyriuje gulintį  paauglį, dėl nevaldomų jo veiksmų esant be telefono.

Tačiau daugelis tėvų vis dar teigia, kad jų vaikai turi nerimo problemų. Panašu, kad tai atspindi perėjimą iš įprastinio streso lygio į patologinę pusę.

Yra didelis skirtumas tarp sunkaus nerimo sutrikimų ir kasdieninio nerimo. Pirmasis neleidžia normaliai gyventi dėl nepagrįsto nerimo. Antrasis yra natūrali reakcija į stresą. Paaugliai ir bet kokio amžiaus žmonės laikas nuo laiko turi pajusti ir pajunta nerimą.

Richard Friedman

Kai kas pasakys, kad šiandien jauni žmonės nervingesni, tai vyksta todėl kad supanti aplinka tapo vis labiau įtempta. Tam įtakos turi ir ekonomikos krizės padariniai, bei didelė konkurencija dėl vietų stojant į universitetą. Taip, bet tada nerimas nėra vadinamas sutrikimu, o tėra tinkamas atsakas į gyvenimo sunkumus.

Žinoma, negaliu pasikliauti tik savo patirtimi. Nepaisant to, mano praktikoje nėra padidėjęs tikrojo nerimo sutrikimų turinčių pacientų skaičius, kuriems būtų reikalingi psichoterapijos kursai ir vaistai. Tačiau pastebėjau, kad daug jaunų pacientų nerimauja dėl nereikšmingų dalykų, ir po to jaudinasi dėl atsiradusio nerimo.

Pavyzdžiui, kai kurie pacientai, šiek tiek vyresni nei 20 metų, patyrė stresą darbe ir pradėjo nerimauti, nes keletą naktų dėl to blogai miegojo. Nė vienas iš jų neturėjo klinikinės depresijos, bet jie buvo įsitikinę, kad nemiga neleidžia jiems dirbti arba rimtai pablogina jų fizinę būklę. Visi buvo nustebę ir greitai nusiramino, kai aš pasakiau, kad nėra reikalo nerimauti. Aš negalėjau suprasti, kodėl jie to nežinojo.

Tai aš pradėjau suprasti tuomet, kai prieš kelerius metus man paskambino vieno iš paauglių pacientų motina. Ji susirūpino dėl to, kad jos sūnus tapo nelaimingas po išsiskyrimo su mergina, ir paprašė manęs paskambinti jam ir patikrinti jo būklę. Tačiau ilgesys yra visiškai natūrali reakcija į nepasitenkinimą asmeniniame gyvenime. Kadangi daugiau rimtų priežasčių nerimui nebuvo, aš atsakiau, kad jos sūnus, jei reikia, visada pats gali susisiekti su manimi.

Nuo to laiko man ne kartą skambino tėvai, susirūpinę, kad jų paaugliai negali įveikti gyvenimiškų sunkumų, pavyzdžiui, svarbių egzaminų ar vasaros metu susirasti darbo. Tokie tėvai, pilni gerų ketinimų savo vaikams, sako, kad jų emocinė reakcija į sudėtingas, bet įprastas gyvenimo situacijas yra ne natūralus dalykas, o simptomas, reikalaujantis klinikinio įsikišimo.

Tiesą sakant, mūsų smegenys yra daug labiau atsparesnės pokyčiams nei mes manome.

Richard Friedman

Nerimo sutrikimų epidemijos mitas, susijęs su pernelyg dideliu šiuolaikinės kartos panirimu į skaitmenines technologijas, atspindi pernelyg didelę smegenų jautrumą išorinei įtakai. Taip, jos sukurtos mokytis ir išgauti svarbią informaciją iš aplinkos, bet neuroplastikoje taip pat yra ribos. Netgi tada, kai esame jauni ir pilni įspūdžių, smegenyse yra kažkas panašaus į molekulinį stabdį, kuris kontroliuoja laipsnį, kiek įtakos gali daryti įspūdžiai.

Ir tai gerai. Be to mes rizikuotume prarasti sukauptas žinias, reikalingas išgyvenimui, jau nekalbant apie mūsų asmenines savybes.

Nepamirškite, kad naujų technologijų atsiradimas paprastai visada sukelia paniką. Prisiminkite, kaip anksčiau bijojote, kad televizoriai sukelia smegenų degradaciją. Tačiau nieko neįvyko. Įsitikinimas, kad smegenys - tai švarus lapelis, kurį lengvai gali pakeisti skaitmeninės technologijos, yra tinkamas tik mokslinei fantastikai.

Taigi nesijaudinkite, kad jūsų vaikui yra kažkas negerai kiekvieną kartą, kai jis nervinasi ar yra nusiminęs. Mūsų paaugliai ir jų smegenys pilnai pajėgia susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo sunkumais.

2018.11.03

Pagrindinės garsaus verslininko mintys, išsakytos vidurinės mokyklos mokiniams seminaro metu.

1. Gyvenimas nėra teisingas, ir tame nėra nieko blogo

Praktikoje ne viskas yra taip beviltiška, kaip gali pasirodyti. Aš esu laimingas, kad gyvenimas nėra teisingas, juk tai reiškia, kad man nereikia turėti to, ką turi kaimynai ar draugai. Man nereikia reikalauti tų pačių teisių ir patirties. Pavyzdžiui, jei jie dėvi akinius, o aš jų neturiu, tuomet teisingumo sumetimais aš turėčiau taip pat turėti akinius. Juk teisingumas daugeliui žmonių reiškia tai, kad kiekvienas gali laisvai gauti tą patį daiktą, tą pačią galimybę, tas pačias teises ir privilegijas, netgi tokią pačią pagarbą. Taigi, aš taip pat turėčiau norėti akinių, nors jų man nereikia? Tai absurdiška.

Kiekvienas turi savo kelią. Nebijok juo eiti

2. Pasaulis nėra sukurtas rūpintis tavo savigarba - pasaulis laukia tavo laimėjimų, kuriuos pasiekęs, tu pats save laikysi geriausiu

Savigarba yra pasekmė, o ne asmeninis tikslas. Nereikia nuolat mąstyti apie savigarbą. Tiesiog reikia puikiai dirbti darbe ar mokykloje. Tuomet tu galėsi jaustis aukštumoje.

3. Tu negausi 60 tūkstančių dolerių per metus vos baigęs mokyklą

Daugeliu atvejų būna būtent taip. Kompanijos viceprezidento, turinčio asmeninį automobilį ir savo lėktuvą, pozicijos reikia nusipelnyti. Tam reikia daug, sunkiai ir ilgai dirbti, todėl būk tam pasiruošęs.

4. Tavo mokytojas nėra toks baisus - tu tiesiog dar nesutikai savo viršininko

Vidurinės mokyklos mokiniams atrodo, kad mokytojai su jais elgiasi pernelyg griežtai, labai daug reikalauja ir nustato nerealų mokymosi lygį. Taip yra todėl, kad jauni žmonės dar neturi patirties. Jie paprasčiausiai nežino, kokie būna vadovai.Šalia jų tavo mokyklos mokytojas bus ramus ir kilniaširdis. Tai pajusti galima tik pradėjus dirbti.

5. Darbas „McDonald's“ nežemina jūsų orumo

Dažnai mokykloje mokiniams prognozuojama puiki ateitis. Tame nėra nieko blogo. Bet šioje vietoje yra ir kita medalio pusė - šiandien jauni žmonės turi daug nepagrįstų ambicijų. Daugelis žmonių mano, kad padavėjo ar pasiuntinio darbui jie yra per protingi.

Bet koks darbas, pirmiausia yra puiki galimybė įvertinti save. Jei tu negali kokybiškai apversti mėsainių, kodėl kas nors turėtų patikėti tau tarptautinės kompanijos vadovavimą?

6. Nekaltink savo tėvų dėl kiekvienos asmeninės nesėkmės

Būtent tėvų dėka, tu išvydai šį pasaulį. Jie davė tau vardą ir suteikė išsilavinimą, jie buvo atsakingi už tave, kuomet pats negalėjai pasirūpinti savimi. Tačiau šis laikas praeina, ir tu pradedi atsakyti pats už save. Visos nesėkmės ir pralaimėjimai, kuriuos tu toliau patirsi, bus tavo ir tik tavo. Todėl neieškok kaltų tuose, kurie iš tikrųjų tave myli, o dirbk ir mokykis iš savo klaidų. 

7. Iki tau gimstant, tavo tėvai nebuvo tokie nuobodūs

Dėl tavęs tavo tėvai tapo tokie, kokius juos pažįsti. Jų gyvenimas keitėsi pagal tai, kaip augai tu. Jie skalbė tavo drabužius ir klausėsi tavo istorijų apie tai, koks tu kietas. Todėl, prieš siekdamas išgelbėti pasaulį, pabandyk padaryti tai, ką dėl tavęs padarė tėvai, pavyzdžiui, susitvarkyk savo spintą.

8. Mokykloje suskirstymo gali ir nebūti, tačiau gyvenime jis yra

Yra daug pavyzdžių, kai mokykloje rašomi aukštesni įvertinimai, keletą kartų leidžiama perrašyti testus ir pakartotinai laikyti egzaminus - viskas dėl to, kad mokiniai nebūtų skirstomi į sėkmingus, ir ne tokius sėkmingus. Skirtingai nei gyvenime, kur yra įstatymai, ir žmonės prieš juos yra bejėgiai.

Gyvenime visada yra ir bus nugalėtojai bei pralaimėtojai. Ir tai nesikeis

9. Mažai kas, išskyrus tave, suinteresuotas tavo sėkme

Mokykla sukuria sąlygas mokytis, ilsėtis ir tobulėti. Kiekvienam užsiėmimui - savas laikas. Tačiau gyvenimas nėra padalintas į semestrus. Pradėjus dirbti, tu nebeturi nerūpestingų atostogų, niekas tavęs neprašo mokytis ir sužinoti naujų dalykų. Tavo viršininkui dažniausiai nerūpi, ar tu tobulėji, ar ne. Kai tu neatitiksi jo reikalavimų, jis tiesiog atleis tave iš darbo. Tavo tobulėjimas yra išskirtinai tik tavo reikalas.

10. Žiniasklaida - tai nėra realus gyvenimas

Nemanykite, kad gyvenimas susideda tik iš kavos, apsipirkimo ir kelionių. Taip būna tik televizijoje arba „Instagram“ paskyroje. Tikrame gyvenime viskas yra daug sudėtingiau.

Jei nori kažką pasiekti - nustok gerti kavą ir filosofuoti, eik dirbti

11. Reikia maloniau žvelgti į žmones, nešiojančius akinius

Mokytojai dažnai ragina neįžeidinėti moksliukų ir puikių mokinių, kurių yra kiekvienoje klasėje. Tačiau retas suaugęs paaiškina, kodėl taip reikia elgtis. Tai paprasta: galbūt ateityje vienas iš vakarykščių pirmūnų taps tavo viršininku. Supranti?

Turbūt kiekvienas esate girdėjęs trumpą signalą kuris pasigirsta įjungus stalinį kompiuterį. Tas signalas reiškia, kad su kompiuteriu viskas gerai, ir jis pasiruošęs darbui. Bet kai kompiuteris sugenda, tada pasigirsta įvairių signalų, jie būna trumpi arba ilgi. Taigi kokį gedimą mums praneša šie signalai...

Čia yra AMI ir Award BIOS programų garso signalų reikšmės:
AMI BIOS:

1 trumpas/ Klaidų neaptikta, tęsiama sistemos paleistis.
2 trumpi / Darbo atmintinės klaida.
3 trumpi / Klaidingi darbo atmintinės pirmieji 64 KB.
4 trumpi / Sisteminio laikrodžio gedimas.
5 trumpi / Procesoriaus gedimas.
6 trumpi / Klaviatūros valdiklio gedimas.
7 trumpi / Sisteminės plokštės gedimas.
8 trumpi / Vaizdo atmintinės klaida.
9 trumpi / Neteisinga BIOS kontrolinė suma.
10 trumpų / Įrašo į CMOS atmintinę klaida.
11 trumpų / Tarpinės atmintinės klaida.
1 ilgas ir 2 trumpi arba 1 ilgas ir 3 trumpi / Vaizdo plokštės gedimas.
2 ilgi ir 2 trumpi / Diskelio įrenginio valdiklio klaida.
Signalų nėra / Maitinimo bloko arba sisteminės plokštės gedimas.

Award BIOS garso signalai:

1 trumpas / Klaidų neaptikta,tęsiama sistemos paleistis.
Nepertraukiamas arba trumpas pasikartojantis /Maitinimo bloko gedimas,trumpas jungimasis maitinimo grandinėse,arba darbo atminties klaida.
1 ilgas arba ilgas pasikartojantis / Darbo atminties klaida.
1 ilgas ir 2 trumpi / Neaptikta vaizdo plokštė arba vaizdo atmintinės klaida.
1 ilgas ir 3 trumpi / Priklausomai nuo BIOS versijos,šis signalas gali reikšti vaizdo plokštės arba klaviatūros klaidą.
3 ilgi / Klaviatūros valdiklio klaida.
1 ilgas ir 9 trumpi / BIOS nuskaitymo klaida.
2 trumpi / Aptikta nekritinė klaida.Naudotojas gali tęsti paleistį paspaudęs F1 klavišą arba atidaryti BIOS Setup paspaudęs Delete,na arba F2.
Signalų nėra / Maitinimo bloko arba sisteminės plokštės gedimas.

Turbūt visi žinote kada iššoka ši lentelė. Taip, ji atsiranda kas kart kai norite ištrinti kokį nors failą. Tai nieko blogo jei Jūs trinate failus retai, bet jei tai darote kasdien tai turbūt ši lentelė kiek erzina. Ką daryti, kad jos nebeliktų?...

Padaryti kad neberodytų šio įspėjimo labai paprasta, bet Jūs galite paklausti o kas tada jei aš netyčia paspaudžiau komandą "ištrinti failą" ir jį be perspėjimo ištrynė. Tai taip pat ne bėda, nes ištrintas failas iš kompiuterio nedigs tol kol jo nepašalinsite iš šiukšlinės, Taigi, jei netyčia ištrynėte failą, atsidarykite šiukšlinę, pažymėkite failą kurį norite sugražinti, ir spauskite komandą "Atkurti šį failą"

Na o dabar papasakosiu kaip atjungti ispėjimą apie failo trynimo patvirtinimą. Tai padarysite keliais pelės paspaudimais. Užveskite pelės kursorių ant šiukšlinės, ir paspauskite dešinį klavišą, tada pasirinkite "įpatybės" ir nuimkite varnelę ties užrašu " Rodyti naikinimo tvirtinimo dialogą". Štai ir viskas, nuo šiol šio ispėjimo nebebus.

Ar kada nors pagalvojote dėl kokių priežasčių dažniausiai genda kompiuteriai ? Kaip jau turbūt supratote kaistantys kompiuteriai viena dažniausiai pasitaikančių kompiuterių gedimo priežasčių. Nešiojamų kompiuterių savininkų skundai dėl kompiuterio kaitimo kur kas dažnesni nei stacionarių kompiuterių turėtojų. Kodėl kaista nešiojamas kompiuteris ?

 Nešiojamo kompiuterio aušinimo sistema nėra tobula, visas kompiuterio aušinimas yra visai šalia tos vietos ant kurios ir pastatytas kompiuteris. Nešiojamo kompiuterio aušintuvas sukasi beveik visada. Galite gyventi pačiuose steriliausiose sąlygose, bet nešiojamojo kompiuterio nuo dulkių apsaugoti vis tiek neužteks. Dulkių kaupimasis nešiojamame kompiuteryje vyksta panašiai tokiu pat principu kaip ir dulkių siurbliuose tik šimtą kartų lėčiau. Todėl kad ir kaip besaugotumėte savo kompiuterį nuo dulkių, ateis laikas kai teks kompiuterį nešti į kompiuterių servisą tam kad dulkės būtų pašalintos. Kaip dažnai tai reikia daryti priklauso nuo to kaip dažnai Jūs laikote įjungtą kompiuterį, ant kokio pagrindo dažniausiai yra pastatytas kompiuteris, ir ar namuose turite naminių gyvūnų. Bet kokiu atveju kai kompiuteris pradeda dirbti garsiau, jaučiate kad jis karštesnis nei anksčiau, ar pradėjo išsijunginėti, neškite kompiuterį į remonto dirbtuves, tai bus pigiau nei taisyti nuo perkaitimo sugedusį kompiuterį.

Kas vyksta kaistant nešiojamam kompiuteriui ?

Kaupiantis dulkėms kemšasi aušintuvo anga per kurią išeina karštas oras. Kai karštas oras nėra išpučiamas lauk pradeda kaisti visos kompiuterio detalės, nuo to sulėtėja kompiuterio našumas, ir jei laiku nėra pašalinamos dulkės,  kompiuteris tiesiog sugenda. Bandymas kompiuterį aušinti specialiais aušinimo padais yra bereikalingas pinigų mėtymas į balą. Už tuos pinigus kuriuos išleistumėte aušinimo padui galėtumėte net kelis kartus kompiuteriu remonto servise profesionaliai išsivalyti dulkes. Atsiminkite, kad joks aušinimo padas nepadės išpūsti karšto oro iš kaistančio kompiuterio.

Dulkės išvalytos, bet kompiuteris kaista.

Kartais net ir išvalius dulkes nešiojamas kompiuteris vis tiek kaista. Kodėl taip atsitinka ? Taip gali atsitikti dėl sugedusio aušinimo radiatoriaus. Sugedus aušinimo radiatoriui jis nebeatlieka aušinimo funkcijos net ir esant švariam nuo dulkių kompiuteriui. Tokiu atveju reikia keisti radiatorių. Kaitimas gali būti ir dėl to kad kažkada kompiuteris jau buvo stipriai perkaitintas, ir tai įtakoja tolesnį jo kaitimą net ir išvalius visas dulkes. Reziumuojant galima pasakyti, kad nešiojamų kompiuterių vartotojų skundas nr.1 yra kaistantis kompiuteris, todėl primygtinai rekomenduojame pajutus kompiuterio kaitimą kreiptis į kompiuterių remonto dirbtuves.

Jei turite klausimų, juos galite pateikti čia, arba čia.

Ekrano skilimas dabar vienas dažniausiai pasitaikančių gedimų. Ir tai savaime suprantama. Išmaniųjų telefonų ekranų skilimas tai populiariausias gedimas dėl kurio į mūsų remonto dirbtuves yra atnešamas telefonas. Antrą ir trečią vietas dalinasi planšečių ekranų keitimas, ir nešiojamų kompiuterių ekranų keitimas. Na ir ketvirtoje vietoje televizorių ekranų keitimas.

Kaip apsaugoti savo įrenginį nuo ekrano skilimo ?

Daugelis iš mūsų turime išmaniuosius telefonus kurie kartais labai „išmaniai“ sugeba išslysti iš mūsų rankų ko pasekoje dažniausiai skyla telefono ekranas. Tam kad sumažintume ekrano skilimo tikimybę apsaugokime savo telefoną specialia apsaugine plėvele, bei kokiu nors įdėklu. Taip apsaugotas telefonas ne tik nepraranda savo patrauklios išvaizdos, bet tampa išskirtinis ir stilingas. Taip „aprengę“ savo telefoną Jūs ženkliai sumažinsite ekrano skilimo tikimybę. Kalbant apie planšetes tai joms galioja  ta pati taisyklė kaip ir telefonams.

Nešiojamus kompiuterius apsaugoti taip kaip telefonus ar planšetes nepavyks, todėl juos reikia saugoti kiek kitaip. Dažniausiai nešiojamų kompiuterių ekranai yra sudaužomi tiesiog per žioplumą. Jei telefono iškritimą iš rankų dar galima pateisinti, tai nešiojamo kompiuterio ekranai dažniausiai sudaužomi tada kai to tikrai galima išvengti. Paklausti kaip sudaužė kompiuterio ekraną mūsų klientai dažniausiai atsako taip: bakstelėjau pirštu į ekraną ir jis įskilo, ant klaviatūros palikau tušinuką ir uždariau ekrano dangtį. Nemažai žmonių net sugeba atsisėsti ant savo nešiojamojo kompiuterio. Na žinoma įvairių situacijų pasitaiko gyvenime, ir bet kam gali nutikti taip, ar kažkaip kitaip. Todėl paskaitykite ką verta žinoti prieš keičiant ekraną.

Ką aš turėčiau žinoti prieš keičiant telefono ekraną ?

Kalbant apie telefonus reikia paminėti, kad gali skilti ekrano liečiamasis stikliukas, arba pats ekranas (LCD), blogiausiai kai skyla ir stikliukas ir ekranas. Bet ir skilus tik telefono viršutiniam stikliukui reikia žinoti, kad ne kiekvienam telefono modeliui galima pakeisti tik liečiamąjį stikliuką. Yra telefonų modelių kuriems gamintojas nėra numatęs tokios galimybės, todėl tokiems modeliams reikia keisti visą komplektą LCD + liečiamasis stikliukas. Ekranų ir stikliukų kainos yra skirtingos, ir neretai tas skirtumas yra labai didelis. Kodėl taip yra? Atsakymas labai paprastas, yra originalios gamintojo detalės, ir yra kiniškos. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriems telefonų modeliams yra gana kokybiškų kiniškų detalių, tame tarpe ir ekranų.

Ką aš turėčiau žinoti prieš keičiant kompiuterio ekraną ?

Keičiant nešiojamo kompiuterio ekraną klauskite kokia garantija suteikiama ekranui. Noriu paminėti, kad mes prekiaujame tik A+ klasės nešiojamų kompiuterių ekranais, ir suteikiame 24 mėn. garantiją. Žmonės dažnokai „užkimba“ ant kabliuko kurio pavadinimas „pas mus pigiau“ Dažniausiai kainų skirtumas būna labai nežymus, bet kokybės atžvilgiu tai galima pajusti iš karto. Nekokybiškame ekrane gali būti taip vadinami „mirę taškai“, nekokybiško ekrano atvaizduojamos spalvos nėra tokios sodrios ir gražios. Na ir pagaliau nekokybiški ekranai genda.

Mums bus malonu, jei Jūs tapsite mūsų klientu.

2015.02.20

Kompiuterių remonto meistrai remdamiesi dažniausiomis gedimo priežastimis, sudarė sąrašą patarimų, kurie pagelbės kompiuteriui ir leis jam tarnauti ilgiau. Tam nereikia specialių įgūdžių, kompiuterinių žinių ar patirties – užtenka gyvenimiško supratingumo.

Nevalgykite šalia kompiuterio

Mėgautis kavos puodeliu ir ką tik iškeptomis bandelėmis skaitant žinias kompiuterio ekrane – skamba taip romantiškai ir nekaltai. Tačiau trupiniai byrantys nuo bandelės, sausainių ar kitų maisto produktų kaupiasi po klaviatūros mygtukais, šie pradeda strigti, darosi sudėtinga rinkti tekstą ir spausdyti mygtukus. O jei kavos puodelis netyčia išsprūstų iš rankų – aplietas stalas būtų mažiausias rūpestis. Aplieta klaviatūra per kelias minutes nustoja veikusi, drėgmei prasismelkus į kompiuterių vidų, gali įvykti trumpas jungimasis, sugadinama pagrindinė plokštė, procesorius. Atsitikus tokiai nelaimei, kompiuterį reikia kaip mat išjungti, apversti klaviatūra į apačią, kad drėgmė nesiskverbtų gilyn į kompiuterį, išvalyti drėgmę. Nejungti kompiuterio kol jis nebus sausas arba kol jo nepatikrins kompiuterių meistras.

Suteikite kompiuteriui erdvės

Viena dažnesnių kompiuterių problemų – perkaitimas, atsirandantis dėl aušinimo sutrikimų. Kompiuterio aušinimo sistema negali atlikti savo darbo, kuomet ventiliacijos angos yra uždengtos, pavyzdžiui, kompiuteris iš visų pusių apsuptas knygų, žurnalų, kavos puodelių ir kitų daiktų, kurie sukuria nepageidaujamą „užuovėją“. Jis perkaisti gali ir tuomet kai naudojamas lovoje, padėjus ant pūkinės antklodės, kuri iš visų pusių apgaubia kompiuterio korpusą. Naujausiems kompiuteriams tokios bėdos pasitaiko vis rečiau, tačiau tai nereiškia, jog galima dėti kompiuterį ant radiatoriaus. Vieną kartą į metus rekomenduotina iš kompiuterio aušinimo sistemos valyti dulkes, profesionaliai tai gali padaryti tik šios srities specialistai.

Antivirusinė programa ir legali programinė įranga

Nėra tokio pasiteisinimo, kuris suteiktų galimybę į kompiuterį nediegti antivirusinės programos. Net jei nešiojamas kompiuteris ir nėra prijungtas prie interneto, į jį virusai gali patekti per įvairias išorines laikmenas (USB, kompaktiniai diskai, išoriniai kietieji diskai ir pan.). Todėl antivirusinė programa – privaloma. O į kompiuterį diegiant įvairias programas, reikėtų rinktis legalias iš oficialių platintojų parsisiųstas programas. Nelegalios, „nulaužtos“ programos dažnai turi ir „atgalines duris“ (ang. back door) virusams ir įsilaužėliams. Juk nenorite, kad svarbi informacija esanti jūsų kompiuteryje patektų į blogas rankas.

Straipsnis parengtas pagal Skaitykit.lt informaciją.

Tu ieškai darbo? Mes ieškome tavęs.

(Ne)menkos telefonų bėdos

Socialiniai tinklai, svarbūs kontaktai, nuotraukos, vaizdo įrašai, įvykių priminimai, bankų ir kitokios būtinos programėlės – visa tai telpa viename šiuolaikiniame telefone. Jam sugedus netenkame dalies įprastos kasdienybės. Kaip išvengti dažniausių telefonų gedimų ir ką daryti, jeigu bėda jau ištiko?

Suskilęs ekranas

Šiuolaikiniai telefonai patogumu gerokai lenkia savo pirmtakus, kuriais naudojomės prieš gerą dešimtmetį. Jų ekranai – jautrūs liesti, ryškūs, dideli ir... labai lengvai skyla.

„Telefonais naudojamės daug ir, deja, dažnai pamirštame juos saugoti. Tiesa ta, kad kiekvienam yra tekę patirti tą jausmą, kai telefonas išsprūsta iš rankų ir krinta žemyn. Tą akimirką nežinai, suskils ar nesuskils. Kartais pasiseka – telefonas nesuskyla, nors iškrito iš labai aukštai, o kartais pakanka nukristi nuo lovos ant kilimo – ir skilimo žymė jau yra“, – dėsto UAB „Sugedo LT“ direktorius Gintaras Čelkis.

Ekranų dūžiai – bene dažniausia šiuolaikinių telefonų bėda. Beje, šie įvykiai – negarantiniai, taigi už naują ekraną ar – geriausiu atveju – stikliuką teks sumokėti patiems. Ir sumos – visai nemenkos. Jos svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.

„Taisyti – brangu, daug pigiau – užbėgti gedimui už akių. Šiais laikais yra daugybė dėkliukų ir įvairiausių apsaugėlių, puikiai sugeriančių smūgius. Taip, pavyzdžiui, grūdintojo stiklo ekrano apsauga suskyla, o telefonas lieka sveikas. Ir kainuoja šios apsaugos priemonės vos nuo kelių eurų. Žinoma, originalios kainuos gerokai brangiau, tačiau iš esmės jos mažai kuo skiriasi, tad kiekvienas renkasi pagal savo galimybes“, – sako G. Čelkis.

Nesikrauna ar kaista?

 Labai dažna šiuolaikinių telefonų bėda – ir krovimo lizdų gedimai. „Dažnai taip nutinka, jeigu įjungiate telefoną krauti ir tuo pat metu juo naudojatės: žiūrite filmą, naršote internete. Keli neatsargūs judesiai – ir lizdas gali būti pažeistas“, – aiškina pašnekovas.

Tiesa, jeigu telefonas nesikrauna, gali būti ir kitų problemų. Pirminę patikrą galite atlikti patys: pajudinkite kroviklio laidą, išbandykite telefoną krauti kitu krovikliu, įjunkite į kitą elektros lizdą, pakeiskite bateriją. Jeigu niekas nepadeda, teks kreiptis į specialistus.

„Šiuolaikiniai telefonai greičiau išsikrauna negu senesni, naudoti anksčiau. Juose – daug programėlių, internetas, tai reikalauja papildomų baterijos sąnaudų. Visada patariama, jeigu baterija greitai išsikrauna, pakeisti ją originalia. Kai kuriuose telefonuose tai galite padaryti patys, tačiau yra tam tikrų naujų modelių, kurių baterijų pačiam pakeisti nepavyks – jos būna priklijuotos. Teks kreiptis į specialistus“, – aiškina G. Čelkis.

Jeigu baterija išsikrauna greičiau, bet vis dar laiko, galite neskubėti jos keisti, tačiau būtinai pažiūrėkite, kas labiausiai eikvoja energiją. Šiek tiek jos sutaupyti padės mažesnis ekrano apšvietimas, išjungti „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“. Taip pat patariama išjungti visas programėles, kuriomis nesinaudojate. „Dėl pernelyg didelės apkrovos, kai vienu metu įjungta daug programėlių, telefonas gali imti kaisti. Nieko keisto, nes jame, priešingai nei kompiuteryje, nėra aušinimo sistemos. Tačiau jei telefonas ima kaisti, kai neįjungta daug programėlių, pavyzdžiui, paprasčiausiai žiūrint nuotraukas, vertėtų susirūpinti ir kreiptis pagalbos“, – pataria G. Čelkis.

Pašnekovas kviečia būti atidžius ir renkantis naujas telefono programėles. „Yra visokių nemokamų programėlių, žaidimų, kuriuose paslėptos reklamos ar įvairūs telefonų virusai. Pastarųjų sukurta, ko gero, net daugiau negu kompiuterių virusų. Kartais vartotojai apsigauna manydami, kad turima antivirusinė programėlė juos nuo visko apsaugos. Neapsaugos. Geriausia apsauga – pats vartotojas. Jeigu spausite visas nuorodas, kur jums siūloma ką nors išbandyti ar tikinama, kad laimėjote, jokia antivirusinė programėlė nepadės“, – teigia specialistas.

Ištrinkite visas programėles, kuriomis nesinaudojate. Jeigu trūksta telefono vidinės atminties, padidinkite ją. Ir visada kritiškai vertinkite turinį, kurį diegiate į savo telefoną.

Pagautas drėgmės

 Telefonas netikėtai išsijungia? Visai gali būti, kad į jį pateko drėgmės. G. Čelkis sako, kad nebūtinai šiandien ar vakar – gali būti, jog drėgmės pateko prieš mėnesį, tačiau telefonas sureagavo ne iš karto: oksidacija vyksta tam tikrą laiką. Ir visai nereikia įmesti telefono į vandenį – pakanka ir lašo. „Gal kalbėjote telefonu lauke lietui lyjant, gal palikote telefoną vonios kambaryje – priežasčių gali būti daug, o taisymas – sudėtingas ir nepigus“, – pabrėžia pašnekovas.

Neretai vartotojams sunku patikėti, kaip taip nutiko, kad telefonas nukentėjo nuo drėgmės. Kad nekiltų ginčų, kai kuriose taisyklose fotografuojami išardyti telefonai. Šitaip aiškiai parodoma ir įrodoma gedimo priežastis. Telefonuose „iPhone“ yra net specialūs jutikliai, reaguojantys į drėgmę, tad aptikti gedimo priežastį – dar paprasčiau.

Jei telefonas nėra atsparus drėgmei, įvykus tokiam pažeidimui, nėra taikoma gamintojo garantija. Vadinasi, už remontą teks sumokėti pačiam. Be to, drėgmės paveiktų telefonų ypatumas tas, kad pažeidimai gali išryškėti ne iš karto, o vienas po kito. Atrodo, telefoną sutaisėte, tačiau po savaitės ar kelių jis gali vėl imti veikti prasčiau.

Verta apdrausti

G. Čelkis kviečia pagalvoti ne tik apie apsaugines priemones, bet ir apie telefono draudimą. Kai kurie pardavėjai siūlo apdrausti telefoną pirkimo dieną. Draudimo apsauga taikoma dėl užliejimo, sugadinimo, ugnies, vagystės.

Tiesa, visiškai nebūtina drausti vien telefono, juolab kad dauguma draudimo bendrovių siūlo drausti būstą ir turtą kartu, ir į šios rūšies draudimą neretai įtraukiama ir elektronika. Taigi gali būti draudžiami mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, nešiojamųjų ir stacionariųjų kompiuterių ekranai ir matricos. Pasidomėkite draudimo bendrovėse ir išsirinkite tos rūšies draudimą, kuris jums optimaliausias.

Beje, kai kurie gamintojai siūlo nemokamą draudimą. Pavyzdžiui, „Samsung“ siūlo „Galaxy Care“ draudimo paslaugą. Telefonas remontuojamas du kartus, neatsižvelgiant į remonto pobūdį. Kad pasinaudotumėte visais pranašumais, nepamirškite per 30 dienų nuo mobiliojo prietaiso įsigijimo datos aktyvinti „Galaxy Care“ programėlę. Kitaip pasinaudoti šiuo draudimu negalėsite. 

Straipsnio autorius Emilija Čepulionytė, savaitraštis "Savaitė"