Kodėl jūsų naršyklėje esantis „inkognito“ režimas yra nenaudingas

2018.08.08

 

Jei norite užsitikrinti anonimiškumą internete, geriau paieškokite kitų variantų.

Jums tikriausiai tenka naudoti „inkognito“ režimą, jei norite tuo pačiu metu prisijungti prie kelių pašto paskyrų, o galbūt peržiūrėti gyvūnų nuotraukas tuo metu, kai esate darbo vietoje. Dabar, kai jūsų paieškos veiklą internete stebi paieškos ir reklamos robotai, „inkognito“ režimas atrodo labai viliojanti galimybė. Tačiau iš tikrųjų ji nesuteikia privatumo.

Kuo „Inkognito“ skiriasi nuo įprasto režimo

Inkognito režime:

  • Neužrašomos peržiūros istorijos;
  • Paieškos užklausos neišsaugomos;
  • Slapukai („cookie“) nėra išsaugomi;
  • Nerašomi nauji slaptažodžiai;
  • Negalima išsaugoti laikinųjų failų ir svetainės talpyklos turinio;
  • Duomenys nėra užregistruojami svetainių formose.

Kaip matote šio režimo galimybių sąrašas yra ilgas. Tačiau „inkognito“ režimas apsaugo tik nedidelę jūsų duomenų dalį. „Google“ ir  „Mozilla“ sąžiningai įspėja apie tai savo naršyklėse. „Chrome“ naudotojai gauna atitinkamą pranešimą, kai jie pradeda naudoti „inkognito“ režimą.

„Inkognito“ režimu atidarę skirtuką pamatysite atitinkamą įspėjimą. Mes stengiamės įspėti, kad jūsų veikla net privačiame režime vis dar matoma lankomose svetainėse, ir ją gali matyti jūsų darbdavys, švietimo įstaiga ir, žinoma, jūsų interneto paslaugų tiekėjas.

Darin Fisher, „Chrome Development“ viceprezidentas

„Firefox“ taip pat atsisako atsakomybės ir įspėja:

Privatumo režimas nerodo jūsų anonimiškumo internete. Jūsų darbdavys ar pačios svetainės gali stebėti kuriuose puslapiuose lankotės. Be to, privataus naršymo režimas neapsaugo jūsų nuo „keyloggers“ ar šnipinėjimo programų, kurios gali būti įdiegtos jūsų kompiuteryje.

„Mozilla“ Support

Beje, „Apple“ ir „Microsoft“ savo naršyklėse nesivargina įspėti vartotojų apie šiuos apribojimus.

 

Kaip naudotojai vertina „inkognito“ režimą

Nepaisant „Chrome“ ir „Firefox“ įspėjimų, didžiulis vartotojų skaičius vis dar turi iliuzijų apie jų privatumą.

Tyrėjai iš Čikagos universiteto ir Hanoverio „Leibnico“ universiteto pravedė apklausą kaip „Chrome“, „Firefox“, „Edge“, „Safari“, „Opera“ ir „Brave“ naršyklių naudotojai supranta privatų naršymo režimą. Pateiksime apklausos rezultatų duomenis:

  • 56,3% respondentų yra įsitikinę, kad paieškos užklausos nėra išsaugomos privačiame režime, net jei vartotojas prisijungia prie savo „Google“paskyros.
  • 40,2% mano, kad svetainės negali nustatyti naudotojo vietos „inkognito“ režime.
  • 37% mano, kad interneto paslaugų tiekėjai, darbdaviai ir vyriausybė negali stebėti naršymo istorijos „inkognito“ režime.
  • 27,1% mano, kad „inkognito“ režimas gali apsaugoti nuo virusų.

Panašų tyrimą 2017 m. atliko paieškos bendrovė „DuckDuckGo“. Štai ką parodė gauti atsakymai:

  • 66,6% apklaustųjų pervertina „inkognito“ režimo galimybes;
  • 41% mano, kad „inkognito“ režime svetainės negali stebėti naudotojų veiksmų;
  • 39% mano, kad „inkognito“ režimas neleidžia svetainėms parinkti tikslinių naudotojų reklamų;
  • 35% mano, kad „inkognito“ režime paieškos sistemos neišsaugo naudotojų užklausų.

 

Kodėl „inkognito“ režimas nėra saugus

Pirma, net jei „inkognito“ režimas neįrašo lankomų svetainių naršyklės istorijoje, šiuos duomenis galima pamatyti IP adreso pagalba. Taigi, tokiu būdu sužinoti kuriuose tinklalapiuose lankotės gali jūsų interneto paslaugų tiekėjas, jūsų vietinio tinklo administratorius, Wi-Fi taško savininkas ir paprastai kiekvienas asmuo, kuris gali sekti jūsų IP adresą.

Antra, jei įeisite į savo „Google“, „Facebook“, „Twitter“ ar kitą paskyrą, jūsų veikla, įskaitant paieškos užklausas ir puslapius, kuriuos žiūrėsite šiose svetainėse taip pat bus įrašyta. Tai akivaizdu, bet kaip rodo „DuckDuckGo“ apklausa, tai supranta ne visi.

Be to, jei įvedate savo duomenis į bet kurią „Chrome“ žiniatinklio programą, naršyklė vėl pradės įrašinėti slapukus.

 

Kaip įdentifikuojama naršyklė?

Tam yra atpažinimo būdas, kurį „Google“ aktyviai naudoja. Paieškos sistemos sukuria vadinamąjį „naršyklės atspaudą“. Net jei nenaudojate paskyros ir slapukų, svetainės vis tiek gali identifikuoti jūsų naršyklę naudodamos tokią informaciją kaip:

  • Naršyklės užklausas (User Agent, HTTP, ACCEPT);
  • Ekrano nustatymus;
  • Įdiegtus naršyklės plėtinius;
  • Operacinės sistemos laiko juostą;
  • OS versiją ir sistemos kalbą;
  • Jūsų šriftų dydį ir nustatymus.

Tuo sąrašas toli gražu nesibaigia. Taigi, paieškos sistemos sukuria tam tikrą vartotojo portretą, daugiau ar mažiau unikalų. Jei jus domina saugumas jūsų naršyklėje, patikrinkite jį „Panopticlick“ svetainėje.

 

Kas užtikrina tikrą konfidencialumą

Apskritai, visos šios paieškos sistemų gudrybės, skirtos reklamoms, tikrai netrukdo naudotojams. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti naudinga atsikratyti tokio įkyraus dėmesio.

Pvz., ketinate įsigyti dovaną savo sutuoktiniui ir internetinėje parduotuvėje „inkognito“ režimu ieškote tinkamo varianto. Po kurio laiko sutuoktinis įjungia naršyklę įprastu režimu ir mato daugybę reklamų su pasiūlymais pirkti išmaniuosius telefonus ar papuošalus. Tai erzina ir gali sugadinti planuojamą siurprizą.

To galima išvengti keliais būdais.

VPN

Virtualus privatus tinklas slepia jūsų IP adresą ir pakeičia jį nuotolinio VPN serverio IP adresu. Taigi skelbimų platformoms bus sunkiau susieti jūsų IP adresą su naršykle.

Tor

Tai yra anoniminis tinklas, kuris praleidžia jūsų srautą per keletą atsitiktinių „hostų“ prieš prisijungiant prie paskirties serverio. Retkarčiais galite naršyti per „Tor“, nes greitis jame nėra labai įspūdingas. Bet priemonės, skirtos privatumui, šioje naršyklėje yra tikrai aukštos klasės.

Ghostery

Yra keletas plėtinių, kurie trukdo reklamos rinkėjams nustatyti naršykles. Vienas iš geriausių yra „Ghostery“. Jis blokuoja daugumą stebėjimo sekų puslapyje, nekeisdamas naršymo greičio.